Copyright 2020 - Alytaus baptistų bendruomenė

KAIP UŽGIMTI IŠ NAUJO

Susitikusios rankos
Ir siela nemari.
Nerimas širdy trankos
Ir mintis nerami.

Tau atrodo užtenka,
Ko tau reikia daugiau?
Netikrumas užslenka,
Abejoji smarkiau.

O kas bus, kai numirsiu
Ir kai sielos namai
Bus sugriuvę... nustirsiu:
Kur tu, siela, dingai?

Tu save praradai
Labirinte minčių,
Atsisukęs matai
Praeity daug kančių.

Tu kažko nematai,
Tau atbuko širdis.
Ateitis kaip krantai —
Skiria juos dabartis.

Bet dabar tu turi
Apsispręsti tuojau:
Ar tu Dievą tiki,
Ar tikėsi vėliau.

Jei tiki, paklausyk,
Ką Jo Žodis sakys,
Savyje apmąstyk
Ir viltis tau atgis.

Jėzus jau už tave
Paaukojo Save.
Ir Jis kviečia tave
Apsispręst savyje.

Ir jei gaila, kad taip
Gyvenai iki šiol,
Savo širdį atverk
Tu tik Jėzui nuo šiol.

Ir sakyki tu Jam:
Jėzau Kristau, ateik
Ir prieš nuodėmę man
Pergalę tikrą suteik.

Jis atėjo, tikėk,
Jo auka amžina.
Kaip ir tu, tik tikėk,
Nuodėmė atleista.

1992 m.

Grįžti

y